tvirtuma — tvirtumà dkt. Mẽdžio šaknų̃ tvirtumà … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
tvirtumas — tvirtùmas sm. (2) Š, Rtr, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ; Q84, H, H174, R, MŽ, N, M, GTŽ → tvirtas: 1. LC1887,17, ŠT61, BŽ26, FzŽ373 Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia… … Dictionary of the Lithuanian Language
velykautojas — velykáutojas, velykáutoja dkt. Mažiáusi velykáutojai netrùko išbandýti margùčių lùkšto tvirtùmą … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
velykautoja — velykáutojas, velykáutoja dkt. Mažiáusi velykáutojai netrùko išbandýti margùčių lùkšto tvirtùmą … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
datyris — ×datyris (hibr.) sm. patyrimas, sužinojimas: Žmogaus gerybė įgauna savo tvirtumą par datyrius sunkių kentėjimų I … Dictionary of the Lithuanian Language
diktinti — ×dìktinti, ina, ino 1. refl. rodyti jėgą, tvirtumą: Mergė dìktinas, skrynią nešdama, t. y. ema iš visos sylos J. Sakėsi vis dikta esant, o besidìktindama ir numirė KlvrŽ. 2. tr. Šts tvirtinti, teigti: Kaimynas, viršininkas dìktina, kad sesuo… … Dictionary of the Lithuanian Language
drūtuma — drūtumà sf. (3a) 1. K storuma: Pati drūtumà, kur čiepyta Kp. Bitės aplipę apie drūtumą terp šakelių Rm. 2. stipruma: Žmogus pačioj drūtumoj R. Kap gaili – mergaitė pačioj drūtumoj numirė Lkm. 3. tvirtuma, kietuma: Negali įarti – tokia drūtumà… … Dictionary of the Lithuanian Language
grynumas — grynùmas sm. (2), grynumas (1) → grynas. 1. švarumas, tyrumas: Darbinykės bitės čystumu, arba grynumu, aulio didžiai rūpinas S.Dauk. Kas per skaistumas, grynumas vandenėlio! rš. | prk.: Mes patys turime daugiau žiūrėti bendrinės kalbos grynumo… … Dictionary of the Lithuanian Language
ištaurinti — 1 ištaũrinti tr. 1. BŽ302 padaryti taurų: Jos ir širdis kilni, ir jausmai auklėjimo ištaurinti rš. 2. pagerinti gaminio savybes (patvarumą, tvirtumą, cheminį atsparumą): Taurinimo skyrius pajėgus, ir audiniai įvairiai ištaurinami sp. taurinti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
judiklis — judìklis sm. (2) kas judina, akstinas: Galima išmatuoti laivo judiklio smagračių tvirtumą rš. Mokslą laikau galingu judikliu, galinčiu pakelti ir pagerinti žmoniją rš. Ji tampa visų jų veiksmų judikliu rš … Dictionary of the Lithuanian Language
